Ką reiškia mums?
Kultūros paveldą sudaro visų formų ir rūšių – materialieji, nematerialieji ir skaitmeniniai (sukurti kaip skaitmeniniai ir suskaitmeninti) iš praeities paveldėti ištekliai, įskaitant paminklus, vietoves, kraštovaizdžius, gebėjimus, praktiką, žinias ir žmonių kūrybiškumo išraiškas, taip pat tokių viešųjų ir privačių įstaigų kaip muziejai, bibliotekos ir archyvai saugomus ir tvarkomus rinkinius.
Vertybė
Paveldas atsiranda iš žmonių ir vietų tarpusavio sąveikos bėgant laikui ir nuolat vystosi. Šie ištekliai yra ypač vertingi visuomenei kultūriniu, aplinkosauginiu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu, todėl tvarus jų tvarkymas yra strateginis XXI amžiaus pasirinkimas;
kultūros paveldo, kuris yra neatsinaujinantis, unikalus, nepakeičiamas ir su niekuo nesukeičiamas išteklius, srityje šiuo metu susiduriama su svarbiais iššūkiais, susijusiais su kultūriniais, aplinkosauginiais, socialiniais, ekonominiais ir technologiniais pokyčiais, kurie turi įtakos visiems šiuolaikinio gyvenimo aspektams.
Kultūros paveldui tenka svarbus vaidmuo kuriant ir didinant socialinį kapitalą, kadangi jis gali:
a)įkvėpti ir skatinti piliečius dalyvauti visuomeniniame gyvenime;
b)gerinti žmonių bei jų bendruomenių gyvenimo kokybę ir gerovę;
c)skatinti įvairovę ir kultūrų dialogą, prisidėdamas prie to, kad būtų labiau jaučiamasi platesnės bendruomenės „dalimi“, ir prie to, kad tautos geriau suprastų ir gerbtų viena kitą;
d)padėti sumažinti socialinius skirtumus, sudaryti palankesnes sąlygas socialinei įtraukčiai, kultūriniam bei socialiniam dalyvavimui ir skatinti kartų dialogą bei socialinę sanglaudą;
e)suteikti galimybių plėtoti gebėjimus, žinias, kūrybiškumą ir inovacijas;
f)būti veiksminga mokymo priemone formaliojo švietimo, neformaliojo švietimo, savišvietos, mokymo(si) visą gyvenimą ir profesinio mokymo sistemoje;
Kultūros paveldas daro svarbų ekonominį poveikį, be kita ko, kaip neatsiejama kultūros ir kūrybos sektorių dalis, kadangi, be kitų dalykų:
a)jis yra galinga įtraukaus vietos ir regioninio vystymosi varomoji jėga, jis sukelia didelių išorės padarinių, visų pirma stiprindamas tvarų kultūrinį turizmą;
b)juo remiamas darnus kaimų ir miestų vystymasis ir atkūrimas, kaip rodo daugelio Europos regionų ir miestų iniciatyvos;
c)juo sukuriamos įvairių rūšių darbo vietos;
Kultūros paveldui tenka ypatingas vaidmuo siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų – „pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo“ – nes jis daro socialinį bei ekonominį poveikį ir prisideda prie aplinkosauginio tvarumo;
Be kultūros politikos, kultūros paveldas yra susijęs su kelių kitų sričių viešąja politika, pavyzdžiui, susijusia su regioniniu vystymusi, socialine sanglauda, žemės ūkiu, jūrų reikalais, aplinka, turizmu, švietimu, skaitmenine darbotvarke, moksliniais tyrimais ir inovacijomis. Šių sričių politika daro tiesioginį arba netiesioginį poveikį kultūros paveldui, o tuo pačiu metu kultūros paveldo srityje sudaroma daug galimybių tų sričių politikos tikslams pasiekti. Todėl šios galimybės turėtų būti visapusiškai pripažintos ir plėtojamos.
Kultūros paveldas Europos politikoje
EUROPOS KULTŪROS PAVELDO VEIKSMŲ PROGRAMA
Naujoje Europos kultūros darbotvarkėje 2 paskelbta Europos kultūros paveldo veiksmų programa – tai atsakas į Europos vadovų ir kultūros srityje veikiančių suinteresuotųjų subjektų raginimą
Veiksmų programa skatinamas ir praktiškai taikomas integruotas ir dalyvavimu grindžiamas požiūris į kultūros paveldą, taip pat padedama įtraukti kultūros paveldą į visų sričių ES politiką.
NAUJA EUROPOS KULTŪROS DARBOTVARKĖ
Turtingas Europos kultūros paveldas ir dinamiški kultūros bei kūrybos sektoriai stiprina Europos tapatybę ir kuria bendrumo jausmą. Kultūra Europoje ir pasaulyje skatina aktyvų pilietiškumą, bendras vertybes, įtrauktį ir tarpkultūrinį dialogą. Ji suburia žmones, taip pat ir naujai atvykusius pabėgėlius bei kitus migrantus, ir padeda mums pasijusti bendruomenių dalimi. Kultūra ir kūrybos pramonė taip pat geba gerinti gyvenimą, keisti bendruomenes, kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą ir daryti šalutinį poveikį, kuris reiškiasi kituose ekonomikos sektoriuose.
EUROPOS TERITORINIS BENDRADARBIAVIMAS KULTŪROS PAVELDO SRITYJE
Iki šiol Europos teritorinis bendradarbiavimas (ETB) pasirodė esąs „natūrali aplinka“ sėkmingoms kultūros investicijoms. Bendradarbiaujant kultūros srityje galima ne tik sklandžiai kurti sąsajas bei ryšius per sienas ir tarp šalių arba lengvinti pramonės pertvarką ir pažangiosios specializacijos procesus, bet taip pat sėkmingai reklamuoti Europą kaip tikslą žengiant į pasaulio rinkas.
